Stabilumas ar nežinia - kas blogiau?
Stabilumas ar nežinia - kas blogiau? 1 dalis
Kodėl turint stabilumą gyvenime viską mečiau ir išėjau į nežinią? (1 dalis)
Kadaise turėjau gerą, gerai apmokamą finansininkės darbą, pareigas, aukštą statusą, turėjau galimybę dėstyti ir mokyti kitus finansinio raštingumo, žinoma savas atsakomybes ir tą norą siekti kuo aukščiau, uždirbti kuo daugiau ir tapti velniai žino kuo Iki savo naujo karminio kelio tarsi žinojau ko noriu ir kaip noriu.
Kol 38 savo gyvenimo metais pradėjau jausti, kad einu kažkur ne ten. Sulindusi į depresijas, prasivarčiusi ligoninėse keletą mėnesių pradėjau tarsi gyvenimą visiškai iš naujo. Pažinimą savęs, kažkokios, kurios dar nepažystu ir nesuprantu.
Viduje judėjo ir kirbėjo, bet ko noriu, kas man yra - suprasti ar nušvisti nesigavo. Dabar suprantu tuos procesus, jie buvo kuo natūraliausi ir dangus mane vedė kaip tik ten, kur reikia, atvesdavo reikiamus žmones, mokė jais pasitikėti, duodavo pamokančius transformacinius įvykius ir įgyti būtent tos patirties, kurios reikia, kad praeičiau savo užduotis čia, šiame įsikūnijime. Ir vėl po kiek tai metų atėjo suvokimas priežaščių viso to, kodėl einama ne tuo keliu, kodėl iškraipomi tikslai ir prasmės. Viena iš priežaščių - suformuotas melagingas identitetas, kai pasauliui save rodai ne tokia, kokia esi, o tokia, kokią nori matyti kažkas, kai turi atitikti kažkieno socialines normas, stereotipus ir lūkeščius. Uždėtas iš viso to gaubtas, kad save pažinti būtų kuo sunkiau, kad aukščiausiasis Aš būtų paslėptas. Ir užduotis - jį atkapstyti ir susipažinti su savimi.
Arba sieki kažkieno pripažinimo ir pritarimo, atitikimo, nes.... visada tam priežastis yra - meilės trūkumas, kurį jaučiame. Nes jei neatitinki - tavęs nemylės. Ir tada norime įrodyti kažkam (o labiausiai savo tėvams), kad esame tos meilės verti ir už atitinkamas pastangas, paslaugas tada jie mus mylės. Tetos ir dėdės, kuriems gerokai per 50 ar 60 vis dar nesąmoningai įrodinėja tėvams (ir mirusiems), kad jie verti jų meilės ar atitinka kažkokius jų, tėvų, standartus.
Ir įdomu tai, kad tos meilės gal ir netrūksta, bet vaikui kažkodėl to per maža. Ir eini per gyvenimą įrodinėdama, kad tu gali, kad atitinki reikalavimus, kad sugebi. Ir...įrodinėji taip pat ir sau.
Meilės trūkumas, kurį reikia kompensuoti kitais žmonėmis pirmiausia rodo tai, kad kaip tik reikia išmokti mylėti pirmiausia save. O tai ir yra pagrindinė karminė užduotis. Ir kuo ši užduotis svarbesnė, tuo daugiau aplinkui bus žmonių, kurie stengsis paveikti, tuo daugiau bus aplinkybių ir įvykių, kur kaskart teks mokytis pradėti mylėti save. Tol, kol atrandi save ir pradedi eiti kitu, savo, o ne kitų žmonių lūkeščių, keliu.
Bus daugiau...
Horarinis klausimas šiame momente
Horaras iš lotynų kalbos verčiasi "hora" - laikas. Kai žmogus kreipiasi į Visatą su klausimu (per tarpininką astrologą), ten jau visada yra atsakymas į klausimą.
Galima užduoti bet kokį jus neraminantį klausimą. Išskyrus, jei klausimai abstraktūs (kada būsiu laiminga? kodėl man nesiseka, man bloga ir aš nieko nesuprantu ir pan.), kai perkeliama atsakomybė astrologui ir nesuformuluotas klausimas, nesuprantant, ko aš noriu.
Taigi, kokie gali būti klausimai, pvz: ar myli mane mano partneris? kaip baigsis byla? keisti man darbą ar ne? pirkti man butą/namą/šunį ar ne? ar adekvati pirkinio kaina ar gera kokybė kaina? kurį butą/namą/šunį ir t.t. man pirkti? kur studijuoti ar čia ar ten? ką geriau studijuoti?
Ir gausybė kitų, žmogui iškylančių klausimų. Ir asmeniniame gyvenime ir versle
Kuo padeda greiti atsakymai į klausimus?
- sutaupyti energiją, laiką, pinigus, išteklius
Daugaiu apie paslaugą: Horarinė astrologija (klausimas momente)